Vytauto Didžiojo portretas iš Lietuvos Brastos augustinų bažnyčios XVII a. pab.-XVIII a. pr.

Augustinų emeritų ordinas puoselėjęs šv. Augustino, vyskupo iš Hipono dvasingumą, rėmėsi jo dar 430 m. paskelbta regula, tačiau oficialiai buvo patvirtintas tik 1256 m. popiežiaus Aleksandro IV, o 1290 m. konstitucijų įformintas kaip elgetaujanti, miestiečių sielovadai atsidėjusi vienuolija.

Į Lietuvos Didžiąją kunigaikštystę augustinus pakvietė Vytautas Didysis. Pirmieji augustinai įsikūrė Lietuvos Brastoje apie 1410-tuosius. Visdėlto tik XVII šimtmetis šiai vienuolijai tapo didžiausio augimo ir plėtros laikotarpiu, jo paskutiniame ketvirtyje augustinai ėmė lankytis, o ilgainiui ir įsitvirtino Vilniuje.

Augustinų įsikūrimas Vilniuje nebuvo lengvas ir greitas. 1671 m. balandžio 2 d. Bavarijos provincijos provincijolas Dominykas iš Milano davė sutikimą įkurti Vilniuje vienuolyną. Tačiau tik 1673 m. sausio 4 d. Lenkijos augustinų provincijolas Mikalojus Dobrocieckis paskyrė provincios definitorių Fulgentijų Dryackį vykti į Vilnių naujojo vienuolyno steigimo reikalais.  1675 m. gegužės 8 d. Dryjackiui leista pasilikti Vilniuje, kol ten bus įkurtas augustinų vienuolynas.

Kaip teigia Grzegorz Uth „XVII a. paskutiniame ketvirtyje (…) augustinų bendruomenė buvo paskutinis Lietuvos Didžiosios Kunigaištystės vyrų vienuolynas tankiame senojo Vilniaus urbanistiniame audinyje“, tad jai nebuvo lengva įsikurti, rasti laisvą ir tinkamą virnuolyno steigimui sklypą. Dryjackis kelis kartus prašė, kad augustinams perleistų Šv. Nikodemo bažnyčią Užupyje, bet gavo neigiamą atsakymą. Netrukus tais pačiais 1675-taisiais augustinams buvo perleista karmelitų statyta medinė Jėzaus Atsimanymo koplyčia ir pora žemės sklypų Savičiaus gatvėje 17. Tai buvo naujojo augustinų vienuolyno Vilniuje pradžia. Tais pačiais metais buvo pradėti  statyti  vienuolyno namai Savičiaus gatvėje, o baigti  tik po dvylikos metų – 1687-taisiais. 

 

Informacija parengta pagal Tojanos Račiūnaitės „Vilniaus Augustinų vienuolyno statinų ansamblio Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčios interjero ir jame buvusių meno kūrinių meotyrinių tyrimų“ medžiagą.